Internetinis vertėjas kompiuterių remonto meistrams Vilniuje: kaip tiksliai bendrauti su užsienio klientais ir gamintojų technine dokumentacija

Prieš porą metų kalbėjausi su vienu meistru iš Naujamiesčio – jis remontuoja nešiojamus kompiuterius jau kokius penkiolika metų. Sako, seniau didžiausia problema buvo detalių trūkumas, o dabar – kalba. Klientai atvažiuoja iš visur: lenkai, ukrainiečiai, indai, kiniečiai, net vokiečiai kartais užsuka pakeliui per Vilnių. Ir kiekvienas nori paaiškinti, kas negerai su jo laptopu, savo kalba, o jam reikia suprasti bent apytiksliai, apie ką kalbama.

Kai klientas kalba, o tu spėlioji

Įsivaizduok situaciją – ateina žmogus, rodo pirštu į ekraną, kažką aiškina angliškai su akcentu, kurio net Google nesuprastų iš pirmo karto. Tu linksi galva, bandai suprasti, ar problema mechaninė, ar programinė. Čia kaip tik ir įsijungia internetinis vertėjas – ne tam, kad pilnai išverstų techninę kalbą, o tam, kad suprastum bent bendrą kryptį. Ar jis sako „neįsijungia“, ar „lūžo vyriai“, ar „per lėtai veikia“ – skirtumas milžiniškas, o laiko diagnozei taupo daug.

Aš pats esu matęs, kaip meistrai naudoja telefono programėles tiesiog kalbant su klientu – vienas kalba lietuviškai į mikrofoną, kitas girdi vertimą savo kalba. Nėra tai idealu, kartais išverčia kreivai, bet bent jau abi pusės supranta bendrą esmę. O tai jau daug, palyginus su mostais rankomis ir Google Translate tekstu, kurį reikia rašyti pirštu ekrane.

Techninė dokumentacija – visai kita istorija

Čia jau sudėtingiau. Gamintojų servisiniai vadovai, schemos, klaidos kodai – dažniausiai angliškai, kartais kiniškai (ypač jei kalba apie plokščių gamintojus), retkarčiais vokiškai, jei įranga senesnė ir europietiška. Šitą tekstą tiesiog per Google Translate mesti – rizikinga. Techniniai terminai išverčiami pažodžiui ir gauni nesąmonę, kuri gali klaidinti, o ne padėti.

Todėl daugelis meistrų, su kuriais teko bendrauti, naudoja kelis vertimo įrankius vienu metu – palygina rezultatus, žiūri, kuris labiau atitinka kontekstą. Kai kurie net išsisaugo savo „žodynėlį“ – dažniausiai pasitaikančius terminus su tiksliais vertimais, kad nereikėtų kaskart iš naujo spėlioti, ką reiškia „thermal throttling“ ar „BGA reballing“.

Keletas dalykų, kurie iš tikrųjų padeda:

• Vertimas su konteksto pasirinkimu – kai programa leidžia nurodyti, kad tekstas techninis, o ne buitinis
• Galimybė versti visą dokumentą, o ne kopijuoti sakinį po sakinio
• Balso vertimas gyvo pokalbio metu, ypač kai klientas nemoka nei lietuviškai, nei angliškai
• Terminų žodynėlis, kurį pats susikuri per metus darbo

Kodėl tai iš viso svarbu Vilniuje

Vilnius nėra kažkoks izoliuotas miestas – čia gyvena ir dirba žmonės iš viso pasaulio, o kompiuterių remonto paslaugos reikalingos visiems vienodai. Meistras, kuris moka susikalbėti (kad ir su vertėjo pagalba) su platesniu ratu klientų, tiesiog turi daugiau darbo. Paprasta matematika. Be to, kai supranti techninę dokumentaciją tiksliai, o ne apytiksliai, sumažėja klaidų rizika – nebandai keisti detalės, kuri iš tikrųjų nebuvo sugedusi, nes klaidingai supratai simptomų aprašymą.

Žinoma, vertėjas niekada nepakeis žmogaus, kuris moka kalbą ir supranta techniką vienu metu. Bet realybėje tokių specialistų nedaug, o klientų su įvairiausiomis kalbomis – kiekvieną dieną vis daugiau. Tad įrankis, kuris padeda susikalbėti bent minimaliai, jau yra nemaža pagalba.

Vietoj taško – kelios mintys iš praktikos

Jeigu dirbi šitame versle Vilniuje, anksčiau ar vėliau susidursi su klientu, kurio kalbos nesupranti nė žodžio. Tai neišvengiama, ir tai normalu. Svarbu turėti po ranka bent kokį įrankį, kuris padės išsiaiškinti bent pagrindinę problemą – ar tai baterija, ar ekranas, ar kažkas rimtesnio viduje. Techninei dokumentacijai vertas laikas susikurti savo terminų sąrašą, nes ilgainiui tai sutaupo daugiau nervų nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ir dar viena mintis – nebijok naudoti kelių vertimo įrankių vienu metu, palyginti rezultatus. Kartais vienas išverčia geriau frazę, kitas – terminą. Nėra gėda derinti, svarbu galutinis rezultatas – kad suprastum klientą ir jis suprastų tave. Likusi dalis – jau tavo, kaip meistro, sugebėjimų reikalas.